Renovacija – būdas išvengti avarijų namuose

Renovacija – būdas išvengti avarijų namuose

Senos statybos daugiabučių atnaujinimas dėl jų techninės būklės yra neišvengiamas, todėl pasinaudokite proga renovuoti namus, o šį procesą patikėkite profesionalams.

Įdarbinta saulės energija

Jūros g. 2 daugiabutis po renovacijos – sunkiai atpažįstamas ir praeinančių klaipėdiečių dėmesį traukia net iš tolo. Malonus estetinis pokytis – tik maža dalis renovacijos privalumų, kuriuos šio ir kitų atnaujintų namų gyventojai jau spėjo pajusti palygindami gyvenimo kokybę ir gautas sąskaitas už šildymą bei kitas paslaugas.

„Galime kartu pasidžiaugti per dešimt metų įgyvendintų šimtų renovacijos projektų sėkme. Daugybė daugiabučių tapo jaukesni, komfortiškesni, o atnaujindami jų sistemas prisidėjome ir prie energijos taupymo sprendimų, mažesnio gamtos teršimo“, – sakė UAB „Civinity LT“, direktorius Giedrius Eidimtas, raginantis gyventojus, dar nepasinaudojusius daugiabučių renovacijos teikiamomis naudomis, jomis būtinai pasidomėti.

Prieš renovaciją namo Jūros g. 2 energinio naudingumo klasė buvo nurodyta E, o po atliktų atnaujinimo darbų ji pakilo iki B klasės. Energetiniam naudingumui didžiausią įtaką turi sienų, langų, stogo, durų ir kitų atitvarų šilumos pralaidumas. Didžiausi energijos nuostoliai atsiranda tada, kai šiluma išeina per atitvaras.

B klasės pastatai suvartoja gana mažai energijos, o ant stogų įrengti saulės kolektoriai karšto vandens ruošimui gyventojų sąskaitas už komunalines paslaugas dar labiau sumažins.

Name numatoma įrengti įrangą, leisiančią vasaros mėnesiais paruošti iki 4,2 kūb.m karšto vandens per parą. Šis kiekis sudaro apie 87 proc. vidutinio vasaros mėnesiais suvartojimo karšto vandens.

Saulės kolektorių pagalba pašildomas termofikacinis vanduo kaupiamas akumuliacinėse talpose, kurios sumontuotos rūsyje šilumos mazgo patalpoje. Saulės kolektorių darbo valdymui

naudojamas elektroninis valdiklis kuriame įdiegtos apsaugos nuo užšalimo ir saulės kolektorių perkaitinimo funkcijos.

Didesniuose kaip 1,5 tūkst. ploto daugiabučiuose bus įrengtos saulės jėgainės, gaminančios elektrą namo bendrojo naudojimo patalpoms apšviesti.

Būdas išvengti avarijų

Klaipėda iš bendro šalies konteksto, kalbant apie pastatų būklę, gyventojų požiūrį į renovaciją, išsiskiria neįprastais spalviniais sprendimais, dideliu dėmesiu balkonų stiklinimui. Klaipėdiečiams apsispręsti dėl renovacijos, kaip ir kitų miestų atstovams, labiausiai padeda kaimynystėje matomi pavyzdžiai. Atnaujintų namų vaizdas, renovacijos darbų kokybę, gyventojų pasidalinta patirtis dažnai lemia, kad ir aplinkinių namų savininkai apsisprendžia dalyvauti daugiabučių atnaujinimo programoje.

Vien pernai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje „Civinity“ įmonių grupė renovavo 68 daugiabučius namus (106 tūkst. kv.m). Klaipėdoje įmonių grupė pernai įgyvendino aštuonis daugiabučių namų renovacijos projektus. Šiemet – jau du ir dar planuojama užbaigti tris.

2020 m. pagal daugiabučių namų modernizavimo programą Klaipėdoje dalyvavo 18 daugiabučių namų, kuriems baigiami rengti techniniai darbo projektai ir prasidės statybos rangos darbai. Šiemet pagal programą taip pat jau pradėta ar bus pradėta atnaujinti tiek pat daugiabučių namų.

Daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimas ir modernizavimas, prailginantis jų eksploatavimo laiką ir užkertantis kelią galimoms avarinėms situacijoms, – viena iš pagrindinių „Civinity“ veiklos sričių.

Daugybė sėkmingai įgyvendintų renovacijos projektų leidžia pelnytai vadintis šios srities profesionalais. Sukaupta patirtis, investicijos į technologijas, suburta profesionali komanda leidžia pasiekti, kad renovacijos procesas būtų greitas ir gyventojams suteiktų maksimalią naudą. Kai darbų imasi savo srities profesionalai, darbai yra atliekami greitai ir kokybiškai.

Informacija iš specialistų

„Didžiuosiuose Lietuvos miestuose aktyviai atliekame renovacijos darbus ir nuolat konsultuojame gyventojus renovacijos tema. Dedame pastangas, kad gyventojai apie renovacijos naudą gautų išsamią informaciją iš kompetentingų specialistų ir priimtų sprendimus vadovaudamiesi tikslia informacija, o ne iš visuomenėje susiformavusių stereotipų. Gyventojams trūksta žinių apie daugiabučių modernizavimą, todėl nuolat juos konsultuojame, organizuojame susirinkimus, kurie karantino metu vyksta nuotoliniu būdu“ – kalbėjo G.Eidimtas, pridūręs, kad renovacijos procesas yra sudėtingas ir ne visoms pastatus administruojančioms įmonėms pavyksta jį suvaldyti.

Tačiau labai svarbus ir pačių gyventojų pasirengimas renovacijai ir žinojimas, ko gali tikėtis, kaip viskas vyks. Dažniausiai gyventojai baiminamasi ar renovacija bus atlikta kokybiškai ar patenkins jų lūkesčius. Kai kurie mano, kad atlikus namo renovacijos darbus privalės atlikti kapitalinį buto remontą, tačiau tai yra nepagrįsta baimė.

Vienas iš svarbiausių žingsnių – kokybiškai ir tinkamai parengtas investicinis planas, kuris rengiamas pagal energinio naudingumo sertifikatą bei daugiabučio namo techninių apžiūrų išvadas. Nuo šio plano priklauso tolimesnė techninio darbo projektavimo užduotis.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad didžioji dalis senų namų yra tipiniai, tačiau kiekvienas namas yra skirtingas, todėl prieš atliekant renovacijos darbus būtina atlikti išsamią pastato analizę. Vertėtų paminėti, kad renovuoto daugiabučio namo matomų darbų garantija – penkeri metai, paslėptų statinio elementų (pvz., vamzdynai) – dešimt metų.

Valstybės parama

Atnaujinimo, jeigu tuo dar nepasirūpinta, reikia didelei daliai šalies daugiabučių, statytų iki 1993 m. Jų inžinerinės sistemos yra susidėvėjusios, dažnai per sienas švilpia vėjas, stogas praleidžia ne tik orą, bet ir vandenį, o pasenusi šildymo sistema netoliai paskirsto šilumą į pastato butus.

Pastatų modernizacijos privalumai – didžiuliai, tačiau ir darbų kaina nemenka. Trečdalį renovacijos darbų išlaidų kompensuoja valstybė, jei yra pasirenkamos energinį efektyvumą didinančios priemonės, tokios kaip rekuperacijos, šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas ar keitimas, fasadų šiltinimas, balkonų įstiklinimas, laiptinės lauko durų ir tambūro durų keitimas, butų ir kitų patalpų langų keitimas į mažesnio šilumos pralaidumo langus ir kt.,

Jei butų savininkai nusprendžia modernizuoti seną ar naujai įrengti automatizuotą šilumos punktą, pertvarkyti ar pakeisti šildymo sistemą, butuose ir kitose patalpose įrengus individualios šilumos apskaitos prietaisus ar daliklių, valstybė papildomai kompensuoja 10 proc. investicijų.

Vykdantiems projektams 100 proc. kompensuojamas projekto parengimo, projekto ekspertizės, projekto įgyvendinimo administravimo, statybos techninės priežiūros išlaidos. Nepasiturintiems gyventojams (socialiai remtiniems – kuriems yra kompensuojamos šildymo išlaidos) kompensuojamos visos išlaidos.